D.U.K. (Dažniausiai užduodami klausimai)

Ko reikia planuojant pradėti auginti gluosnius?

Pirmiausia reikalingas noras auginti šiuos energetinius augalus. Reikia turėti žemės sklypą, kuris gali būti ir nuosavas arba nuomojamas. Taip pat reikia numatyti gluosnių priežiūros galimybes (ravėjimo ir tręšimo būdus). Suplanuoti finansines lėšas, kurios bus skirtos žemės įsigijimui (jei planuojama), plantacijos įveisimui ir jos priežiūrai.

Nuo kokio ploto apsimoka užsiimti gluosnių auginimu?

Dėl žemės ploto dydžio pasakyti sunku. Priklauso nuo to, kokiu tikslu bus naudojama Jūsų plantacija. Jeigu gluosnius planuojate auginti biokuro pardavimui, mes patartume sodinti nuo 10 ha ploto. Praktiškai toks minimalus plotas yra optimalus sprendimas, nes galima greičiau užsiauginti sodinukų naujų plotų plėtimui, pasiūlyti patrauklesnį medienos kiekį biomasės gamintojams, greičiau ir efektyviau pasinaudoti ES parama. Kita vertus, jei Jūsų plantacija bus arti biokuru kūrenamos katilinės ir gluosnių derlius bus pakankamai didelis, tokiu atveju apsimokėtų pradėti ir nuo keletos hektarų.

Kaip nustatyti ar žemė tinkama gluosnių sodinimui?

Pirmiausia reikia įvertinti pagrindinius veiksnius: žemės kainą, privažiavimą, žemės derlingumą, reljefą, melioracijos sistemą bei gruntinio vandens lygį. Energetiniams gluosniams, kaip ir daugeliui augalų, kuo žemė derlingesnė tuo geriau. Parenkant žemę, pagrindiniai kriterijai, kad žemė nebūtų rūgšti ir smėlinga.

Koks turi būti žemės našumas energetiniams gluosniams auginti, vienareikšmiškai atsakyti negalime. Gluosnių auginimui žemės kokybė priklauso nuo derlingumo, granulometrinės sudėties ir gruntinio vandens lygio. Sklype, kuriame yra derlingas priesmėlis ar priemolis ir gruntinis vanduo yra ganėtinai negiliai (1,5 – 0,8 m) gluosniai augs greičiau ir tokią žemę bus reikalinga mažiau tręšti. Gluosnių užsodinimui planuojamo žemės sklypo kalvotumas neturėtų būti didesnis nei 5 %. Taip pat reikia išanalizuoti melioracijos sistemos brėžinius, nes pagal Aplinkos ministro įsakymą, į abi puses nuo melioracijos kanalų bei drenažo rinktuvų reikalaujama palikti 15 m pločio neapželdintas juostas.

Jei nutarsite sodinti gluosnius ir su mumis bendradarbiauti, galėsime suteikti išsamią konsultaciją dėl žemės tinkamumo.

Kiek kainuotų paruošti ir užsodinti gluosniais 1 ha žemės?

Tiksliai pasakyti, kiek kainuoja gluosnių užsodinimas ir priežiūra yra sunku, nes gluosnių sodinimas susideda iš kelių darbų, kurių apimtys, priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir kitų aplinkybių, yra nevienodos. Jeigu žemė prieš tai buvo dirbama, jos paruošimas kainuos ženkliai mažiau. Dirvono paruošimas gluosnių sodinimui atitinkamai pareikalaus didesnių išlaidų. Svarbu neskubėti ir atsakingai išnaikinti piktžoles, tokiu atveju vėlesni plantacijos priežiūros kaštai ženkliai sumažės. Žemės ploto dydis, sodinukų rūšys ir technikos transportavimo kaštai taip pat gali įtakoti mūsų teikiamų paslaugų kainas.

Atlikus visus žemės įdirbimo darbus teisingai ir kasmet deklaruojant plantacijas tiesioginėms išmokoms gauti, investicija į energetinių gluosnių plantaciją gaunasi gana nedidelė.

Kokia gluosnių sodinukų kaina?

Mūsų įmonė teikia įvairių rūšių energetinių gluosnių sodinukus. Sodinukų kainą įtakoja sodinukų rūšis, perkamas kiekis, transportavimo kaštai ir kiti susiję faktoriai.

Kokie pavasarinio ir rudeninio sodinimo skirtumai?

Kaip ir mišką, gluosnius irgi galima sodinti rudenį. Pasodinti sodinukai peržiemoja ir pavasarį leidžia pumpurus. Rudeninis sodinimas turi savų privalumų, nes pasodinus gluosnius rudenį galima tikėtis ankstyvesnės pavasarinės vegetacijos pradžios, tai prailgina gluosnių augimo laiką, t.y. rudenį pasodinti gluosniai, pavasarį pradės dygti jau tada, kai žemės ūkio technika dar negalės įvažiuoti į laukus pavasariniam sodinimui. Savo ruožtu, rudeninis sodinimas turi trūkumų, nes dėl permainingų orų negalima prognozuoti sodinimo sezono trukmės ir užtikrinti apsodinamo ploto. Rudenį nerekomenduojama sodinti į kietesnės sudėties žemę. Iki pavasario tokia žemė gali susiplūkti ir pristabdyti jaunų gluosnių augimą.

Kaip gluosnius prižiūrėti po pasodinimo?

Pagrindinė sąlyga, reikalinga sėkmingam gluosnių prigijimui – tarpueilių ravėjimas. Galimi keli ravėjimo būdai. Paprasčiausias būdas yra ravėjimas rankomis, tačiau ši praktika taikoma tik mažuose plotuose. Šiek tiek našesnis ravėjimo būdas – benzininis dalgis (trimeris), tačiau reikia dirbti itin atsargiai, norint nepažeisti pačių gluosnių. Su benzinine freza (iki 60 cm pločio) per metus galima prižiūrėti iki 10 ha ploto. Yra būdų prie negalingo traktoriaus prikabinti siaurą kultivatorių, kuris efektyviai suguldys gluosnius stelbiančias piktžoles. Šiai dienai mums žinoma efektyviausia priemonė prieš piktžoles yra tarpueilių freza, kabinama prie traktoriaus. Freza pilnai sunaikina piktžoles ir išpurena žemę. Po frezavimo gluosniai pradeda pastebimai sparčiau augti. UAB „Renergija“ tokią naudojame ir pageidaujantiems ūkininkams išnuomojame.

Kokių dokumentų reikia norint sodinti gluosnius?

Praktiškai, jokie papildomi dokumentai nėra reikalingi. Būtina atsižvelgti į melioracijos teisės aktų reikalavimus ir pasidomėti kokia yra Jūsų sklype melioracijos sistema. Turint omenyje, kad energetinių gluosnių plantacija bus eksploatuojama apie 25 metus, reiktų įvertinti gluosnių auginimo nuomojamoje arba valstybinėje žemėje galimas grėsmes. Taip pat reiktų, atkreipti dėmesį į konkretaus žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas.

Kokiu būdu planuojate nuimti derlių?

Šių metų pabaigoje, tiesiai iš gamintojų gausime specialiai suaugusių gluosnių derliui nuimti skirtą agregatą Jenz GMHT 140. Agregatas bus montuojamas prie traktoriaus ir galės greitai ir kokybiškai nupjauti bei susmulkinti suaugusius gluosnius. Vaizdinė medžiaga čia.

Kokios tikėtinos pajamos ir derlius?

Artimoje ateityje, kainos bus reguliuojamos biokuro biržos, kuri užtikrins lygias teises visiems biokuro pardavėjams. Gerame lauke, teisingai atlikus žemės įdirbimo darbus, per pirmą rotaciją galima tikėtis apie 60 kub.m. (kietmetrių) derliaus, per visas sekančias rotacijas (iki 7-osios rotacijos) tikėtinas derlius būtų apie 70 kietmetrių.

Kur ir kaip realizuoti produkciją ?

UAB „Renergija“ yra biomasės augintojai, o tuo pačiu ir gamintojai, bet ne supirkėjai. Gluosnių skiedra yra tokia pati kaip ir kitų medžių. Bet kuris medžio skiedros naudotojas (biomasės gamintojai, biomasės tiekėjai, katilinės, briketų gamintojai ir tt.) yra potencialus gluosnių biomasės pirkėjas. Bendrais bruožais galime pasakyti, kad jei dabar pasodinsite gluosnių plantaciją, tai pirmąjį energetinių gluosnių derlių turėtumėte po 4-5 metų. 2008 metais medienos skiedrų kietmetris kainavo virš 100 litų, vėliau kainos smarkiai krito. Dabartiniu metu medžio kuro kaina po truputį didėja ir kas bus po 5 metų pasakyti sunku. Tačiau katilinių kūrenančių kietą kurą nuolat daugėja, medžio kuro paklausa auga ir žiūrint į ateities perspektyvas biokuro kaina augs lygiagrečiai kitų pagrindinių energijos šaltinių kainų.

2012 m. spalio 1 d. veiklą pradėjo vykdyti biokuro birža. Artimoje ateityje, kainos bus reguliuojamos biokuro biržos, kuri užtikrins lygias teises visiems biokuro pardavėjams. Pagrindinis biokuro biržos tikslas – skatinti konkurenciją biokuro rinkoje ir užtikrinti sąlygas susiformuoti objektyviai bei ekonomiškai pagrįstai prekiaujamų produktų kainai.